259

Katherine Griffiths
Charlotte Moore

Įsiveržė su trenksmais Katinka į kambarėlį, mielą, jaukų. Nusispyrė batukus, griuvo ant lovos, kojas aišku nusibaladodama į jos kraštus, nes kaip visad nepataiko. Guli ant pilvo, minutę, kitą. Greit apsiverčia ant nugaros ir tik tada visą patalpą nužvelgus giliai giliai atsidūsta.

įsirauna čia šarlė su tokia jėga nemenka, pavargus nuo savo treniruočių išsidrėbia ant lovos, iš kažkur dar bonką kolos parauna ir įsijungus televizorių vėpso dideliais gurkšniais maukdama gėralą. taip tik tada susivokia apsidairyt. - aw, Ktukai, liabas. - pamojuoja kath' rankele nuryjus visą burnos turinį.

-Tau nubėgo,-parodo piršteliu rodomuoju į tokią gerą srovę kolos, kuri nutekėjo nuo jos vieno lūpų kampučio iki pat paduškos. Tada susivokus pasisveikint tik klapteli kelis kartus blakstienom, akių vokais irgi, kaip kokiom žaliuzėm, šypteli taip visai simpatėliškai.-Labas ir tau.

-oi... - nusivalo kolą nuo burno. atsisėda savoj lovikei, dairos aplink. - reik persirengt. - toliau sėdi ant lovos visokiais tai būdais galvodama kaip pakilt ir nušliaužt iki spintos, bo kojeles vaikučiui skauda nes tas žodis. visą dieną plušo šokių salei, vos parėjo čia. - kaip sekas? - taip niftemų paklausia kath' nusprendus, kad dar pasėdės minutėlę kitą.

-Man sekasi visai dar pakankamai gerai,-pasikasius petį, tada tos rankos pirštais tipo pataisė sruogą, kuri buvo išsprūdus iš tos pusės, kur buvo ta ranka. Žodelyčiu, šyptelėjo mergaitė, nužvelgė Šarlę, tada į spintukę pažiūrėjo.-Tau gal padėt?-ale tipo visai taip maloniai paklausė, juk ji paslaugi mergaitė.

- tai ko taip niūriai? - kilsteli antakiuką, tos jos šarlės protui nesuprantamas paskaymas nuskambėjo nelabai fainai. - o jo, mylėčiau tave visą gyvenimą. - atsidūsta, bemasažuodama savas kojeles. - ten spintoj yra pakabitni drabužėliai mano. - mosteli rankele spintos pusėn, bo jaučia vaiks, kad kol kas nuo lovikės nepakils, o jei ir pakils, tai kojeles suparaližuos mešlungis.

Vieną nuleidžia kojytę nuo lovos, kitą. Tada taip slenka, slenka..Kol bumteli su šikine ant grindų. Atsistoja taip besipasiramsčiuodamasi ir labai greit nubėga iki spintos. Tada taip vėl lėtai atidaro, pasižiūri į Šarlę, pasikuisia drabužinėj, ištraukia drabužėlius jos tokius visai neblogus, atneša iki lovytės, vargšė invalidė Šarlė. Sakė gi Katinka, kad ją kada tie šokiai pribaigs.
-Aaai,-mostelėjo ranka suvokusi tokį jos klausimą tik dabar.-Visą dieną kažkaip prasitryniau, tingėjau ką daryt. bet nieko, atpirksiu kaip nors,-palinkčioja galvyte kelis kartus, šypsosi kaip saulyčiukėliukas, tokia miailė visa labai didelė, spinduliuote spinduliuoja šiluma.

-o die, auksas tu. - pasiunčia kath oro butuką, nusiimdama visokias ten blauzdines, kojines ir kitokius padarus nuo savo kojikių. galiausiai taip lėtai persirengia, ech, iškrat geriau pasijunta. kažkokiu ten spešal tepaliuku pasiteplioja kojeles ir pėdas, kad nebeskaudėtų. - padainuok man dabar ką nors. - sukikena, vėpsodama į kath' ana gi turėtų mokėt dainuot gražiai. nors pati šarlė dabar nepašoktų jai.

-Pasakyk ką nori, kad padainuočiau, padainuosiu,-palinkčioja, kresteli ant lovytės. Gi Katinka dirba pagal užsakymus. Ar bent dirbo. Nors ir dabar nesibodi, visai jai patinka, kai kitiems patinka, kad jai patinka, kaip kitiems patinka, kaip ji dainuoja. Žo, šyptelėjo laukdama užsakymo, mėgstamiausios dainos ar šiaip.-Gali nesivaržyt, išgirstu visokių dainų prašymų - liūdnų, linksmų, gėjiškų ir nelabai,-tiesiai šviesiai rėžtelėjo jinai. Juk ir ašarų būna nuo tų dainų, ir šypsenų.

-noriu, kad padainuotum kokią nors eminemo dainą. - hepi roža, baigus persirenginėt, ir susirebilitavus savas kojikes žiūri į kath' laukia kol ji repuot pradės, įvertint nori padrūškės talentą. dar teliką išjungia, kad geriau girdėtų, kaip anta varo.

Okei, būtų pasakius turbūt, kad ana prikolina iš jos, bet kai pamatė, kad išjungė teliką ir šiaip rimtai nusiteikė, Katinka tik atsiduso.
-Aim not afraaid tiū teik a steend,evribodi kam teik mai heend,-trumpa pauzikė, kaip pridera, toliau varo, net atsistoja, drąskos.-Vyl valk dis raud tugeder, tru de storm, vatever wedeer, kold or varm, džast let jū niau det, jū ą not alaun..-nu ir toliau ji taip parepavo. Pusė bėdos, bet šiaip nelabai jos balsui, taip keistai gan nuskambėjo. Tokia biškį moteriška Eminemo versija atrodo, dar tie jos gestai tai ką tu ką tu. Tokia visa po to pavargus giliai atsidūsta, nusivalo teatrališkai įsivaizduojamą prakaitą ir vėl atsisėda.

ploja rankytem,šypsos kaips saulelė, dar sušvilpia ant viso bendrabučio. - woow, pasirodo tu ne šūdą šitoj šūlei mali. - tp nustebinta, baigia plot katukui. - a dabar ką nors iš selo repertuaro. - atsirėmia į sieną prie lovos, tuoj čia visą pageidavimų koncertą išgirs. atsisėda turko posikei, vėpso į kath' apvaliais veizoliais.

Nu gerai, pavarys dar vieną, o po to gal jau ir nebereikės, bo nebepadainuos, nebepagros kai rimtai reikės. Jei į kokią repeticiją dar sušauks, tai vapšė kapai bus Katinkai.
-Teen, kur sapnai, skęskim lėtai, jeigu tik nori, jeigu svajoji..-ir taip toliau. Dainuoja tokia įsijautus, linguoja truputį, smagu jai pačiai tokią malonią dainušką traukt. Šiaip ji nėra didelė to Selo fanė, bet ką čia, reikia ir tokių žinot.
-Turbūt tau reiktų primint, kad penki pinigai už minutę,-linkčioja kaip saulytė, tokia meilė. Pavargus, bet va, užsikals savo suktybėm ant poilsio, kokios kelionės ar šiaip kurorto. Pavaro ji, ooi pavaro.

ploja toliau belinguodama į taktą, kol kath' kainos nepasako. - neki pinigai?! tai galvoj negerai? aš tau į bagotą panaši? - išsižioja, neturi šarlė pinigų nė vieno, tai kaip ana susimokės dabar? - gal kaip nros susitarsim? - prikanda lūpikę, vėpso į kath' tokia kaip šuniukai vėpso į gailestingus šeimininkus.

Va tada tai Katinka juoktis pradeda. Nu bet jau taip juokias, kad žodžio negalima pratart, tik mikčioja. Visa tokia susirietus, užsimerkus, ant pilvo jau rankytes laiko, taip juokinga jai. Turbūt nė sportuot nereikės, pilvo presą dabar besijuokdama pasidarys, būs tikra galiūnė, fitnesininkė.
-Na, kaip tau..-trumpai nustojus juoktis, bet vis bekrizendama prakalbo Katinka.-Tai šįkart leisiu nesusimokėt. Šiaip iš kitų tai reikalauju, bet tavęs nekankinsiu šitaip, prižadu,-šyptelėjo ir palinksėjo.

biskutuką nesupratus, ko čia katukas taip žvengia, gūžteli petukais, išskėčia rankytes į kath' tp apsikabinimmui. - tu tikras auksas. - šypsos kaip aulelė, ką ji be kath darytų? turbūt jau negyva, suspardyta griovy gulėtų. žodelyčiu, džiaugias, kad tokią padrūškę susiveikė.

Jau būtų apsikabinus jin Šarlę ir į save timptelėjus gerokai, kaip visad, bet prisiminė, kad ta invalidas biškį šiandien, tad greit persėdus ant jos lovos apsikabino šitą vargšiuką.
-Oii, žinau, kad aš tavo auksas. Jau antrą kartą tai sakai,-taip palingavo apsikabinus ją, paplekšnojo per nugarą ir truputuką atsitraukė, dabar tik rankutę per pečius užmetus buvo.

tai vat, sėdi jos ten apsikabinusios, šypsos šarlotukas kaip dubenėlis. - a klausyk, kiek metų tu dainuoji? - taip niftemų paklausia, vėpso į kath' apvaliom akelėm.

-Oi daug metų aš dainuoju, dar mano senelė nebuvo labai sena, dar prosenelė buvo gyva, kai pradėjau dainuot,-lingavo galvele taip Katinka. Gi ji nuo pat gimimo dainininkė. Dainuodavo ir dainuodavo kūdikiu būdama per naktis. Į darželį nuvesdavo dainuojančią, parvesdavo irgi. Gi čia supah star buvo darželio ji, žvaigždutė, pažiba.

-ania? tai čia dar tada kai gimus nebuvai? - kilstli antakiuką, įsipatogina ant tos lovikės, taip vis dar katuką apsikabinus. - tai čystai tavo tėvai, tave gamindami dainavo. - taip visai nežabodama savo supah dupah lakios vaizduotės, įsivaizduoja kaip kath' tėvai ją gamina.

Atkulniuoja čionais, atsargiai atidaro duris, lyg koks baubas tūrėtų išlįst. Įkiša galvikę, patikrina ar čia pataikė ir tada įeina.
-Heyy,-šypsos ir plačiai atsigulė ant lovos.

Užsimerkia ir giliai kvėpuoja išgirdus klausimą, vos vyptelėjo ir atsiduso.
-Sekas...puikiai,-atsimerkia ir pasuka galvikę į Ch'.-O kaip tau?-aišku, gi reikia pasiteirauti visų.

-oi puikiai. tik kad va visai savas kojikes sudirbau. - atsidūsta, nė nebando stotis, bo jaučia kad nepavyks. - užtad turiu unreal padrūškę, kuri mane išgelbėjo nuo pražūties. - mosteli kath' pusėn, dabar dėkinga anai visą gyvenimą liks. sėdi besidairydama po kambarį, galvoja, kad reiks jai kur į miestą išeit, naujų draugų paieškot.